- pylioti
- pýlioti, -ioja, -iojo, pỹlioti Als, pylióti, -iója, -iójo iter. pilti.
1. S.Dauk liejinėti (skysčius), pilstyti: Jis pylio[ja] vandenį iš vieno stotko į kitą J. Tegu vaikas pýlio[ja] ten sau vandenį Slnt. Nu daikto pýlios ir pýlios [v]andenį – ar reik, ar nereik Užv. Nepýliok lauko pieninuotas [pamazgas] – būs kiaulei Rdn. Valios nėkur nebturėsu, nenoru iš marčios katilo pỹlioti Krš. Steponas, vaikščiodamas po aslą, pylioja į stiklus, kiekvieną ragindamas gerti Žem. | refl. tr.: Vyrai patys alų nešiojos, pỹliojos Trk.
2. laistyti: Nepyliok taip tankiai (dažnai) ant tų batvinių Vkš. Balandį kad kepa ant iešmo, vis sukinė[ja] i pylio[ja] suplaktus miltus Šts. | refl.: Nepýliokis čia, trobo[je] Lkž. Jau y[ra] pry prūdo buvęs, pýliojęs[is] Šts.
3. po tam tikrą (ppr. nedidelį) kiekį berti: Reik eiti pýlioti sėklas į maišą KlvrŽ. Ropes (bulves) sunešiau, o daba pýliok iš vieno maišo į kitą Prk. Tuo tarpu ant vienos ežės velnias iš vienos krūvelės į kitą piningus pyliojęs LTR(Plt). Pasvadinsi [vaiką] an smiltyno, i pýlios sau smilteles Ms.
◊ iš tùščio į tùščią pýlioti niekus kalbėti: Pylio[ja] iš tuščio į tuštį LMD(Tl).\ pylioti; antpylioti; apipylioti; įpylioti; išpylioti; perpylioti; pripylioti; supylioti
Dictionary of the Lithuanian Language.